Įmonės įkūrimas
Nusprendėte įkurti įmonę, tačiau nežinote nuo ko pradėti?
Pagal veiklos rizikingumo laipsnį galima pasirinkti ribotos ar neribotos civilinės atsakomybės įmonės rūšį.
Neribotos civilinės atsakomybės įmonės būna individualios įmonės ir ūkinės bendrijos. Tokioje įmonėje, jeigu įmonės turto prievolėms padengti neužtenka, už prievoles atsako įmonės savininkas (individualios įmonės atveju) ar tikrasis narys (ūkinėje bendrijoje) visu savo ir šeimos turtu.
Visų kitų įmonės tipų atsakomybė yra ribojama, už savo įsipareigojimus jos atsako tik įmonės turtu, išskyrus tam tikrus, teisės aktuose numatytus atvejus. Jei verslo rūšis nėra ypač rizikinga bei sudėtinga, jei jos vystymui pakanka savo jėgų bei kelių šeimos narių ar partnerių paramos, yra palanku rinktis neribotos atsakomybės įmonę dėl paprastesnio įmonės veiklos organizavimo.
Individuali įmonė
Individuali įmonė (IĮ) geriausiai tinka smulkiam verslui, kadangi reikalavimai individualios įmonės steigimui bei veiklai yra mažesni nei kitoms įmonėms. Šio įmonės tipo veiklą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, kuris nenumato minimalaus kapitalo. Tokioms įmonėms taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita, o jų steigėju bei savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo. Savininkas kartu yra ir IĮ vadovas, nors jis gali vadovu paskirti ir kitą asmenį. Kadangi savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu, jis negali turėti daugiau kaip vieną individualią įmonę. IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą, kas yra svarbu planuojant įmonės plėtrą. Renkantis IĮ, Jums reikėtų atsižvelgti ne tik į rizikingą savininko civilinę atsakomybę už įmonės įsipareigojimus visu savo ir šeimos turtu, bet ir išorinio finansavimo, papildomos darbo jėgos poreikį, kurį IĮ gali būti sunku įgyvendinti. Tad jeigu turite partnerių, su kuriais bendromis jėgomis žadate vystyti savo verslą, Jums gali tikti kita įmonės
Ūkinė bendrija
Ūkinė bendrija (ŪB) yra dar viena neribotos civilinės atsakomybės įmonės rūšis. Steigiant ŪB gali dalyvauti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 steigėjų, kurie gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. ŪB būna tikrosios ir komanditinės. Tikrąsias ŪB sudaro vien tikrieji nariai, o komanditinių ŪB dalyviai yra tikrieji nariai ir komanditoriai. Tikrieji nariai dirba bei dalyvauja tvarkant visus bendrijos reikalus, o komanditinių narių teisės ir pareigos apsiriboja turtiniu įnašu ir teise gauti pagrindinę ŪB finansinę informaciją bei pelno dalį. Tikrieji nariai atsako už bendrijos prievoles visu savo turtu. ŪB be darbo sutarčių gali dirbti jos tikrieji nariai, nėra minimalaus kapitalo reikalavimo, taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita. Nors ŪB turi panašius privalumus kaip ir IĮ dėl įsteigimo ir valdymo paprastumo, nesėkmės atveju tikrieji nariai rizikuoja visu savo turtu, tad jeigu verslas yra rizikingesnis, vertėtų rinktis kitokį įmonės tipą.
Akcinė bendrovė
Atskyrus nuosavą turtą nuo įmonės, galima sumažinti savo finansinę riziką, bet kartu gauti pelną iš įmonės veiklos dividendų forma. Siekiant apsaugoti savo ar šeimos turtą, galima steigti akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Abiem atvejais akcininkas rizikuoja tik savo įneštu kapitalu, t.y. pinigais, sumokėtais už įsigytas bendrovės akcijas. Akcinių bendrovių steigimą, kapitalo formavimą bei jų veiklos principus nustato Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių, Juridinių asmenų registro įstatymas bei kiti susiję teisės aktai. Įstatyme numatyti minimalūs kapitalo reikalavimai – AB kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150.000 Lt, o UAB kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 Lt.AB turi teisę savo akcijas platinti viešai, šitaip įgydama galimybę gauti papildomą finansavimą iš išorės, neimdama kreditų iš bankų ar kitų kreditorių. AB dalyviais (akcininkais) gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Kadangi akcininko atsakomybė yra ribota, akcininkas gali dalyvauti įvairių įmonių veikloje, įsigydamas bendrovių akcijas. AB gali turėti ir vieną akcininką, tačiau vis tiek yra privalu formalizuoti sprendimų priėmimą bei juos protokoluoti, taip pat paskirti bent vieną valdymo organą – bendrovės vadovą. Su visais asmenimis, dirbančiais AB, turi būti sudaromos darbo sutartys. Sudėtingiau nei IĮ ar ūkinėse bendrijose, AB privalo vesti buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, rengti finansines atskaitomybes bei veiklos ataskaitas, kai kuriais atvejais privalo paskirti audito įmonę metinei finansinei atskaitomybei patikrinti. Nors AB įstatymas numato daug privalomų reikalavimų, pvz., minimalų kapitalo dydį, akcininkų susirinkimų šaukimus, buhalterinę apskaitą bei kitus reikalavimus valdymo organams, jų kompetencijai ar akcijų perleidimo procedūroms, UAB yra pati populiariausia įmonės forma Lietuvoje. Kai kurios licencijos ar veiklosleidimai (pvz., draudimo brokerio, azartinių žaidimų organizavimo licencijos) gali būti išduodami tik AB. Įkūrus AB, aiškiai atskiriamas bendrovės ir jos savininko turtas, yra galimybė pritraukti papildomą finansavimą išleidžiant akcijas, o savininko ar partnerio pasikeitimas nesukelia grėsmės pačios bendrovės egzistavimui, kaip tai atsitinka IĮ ar ŪB atveju.
Kitos rūšys
Siejant savo naująjį verslą su žemės ūkio produkcija ir paslaugomis, derėtų apsvarstyti galimybę steigti žemės ūkio bendrovę, jeigu pajamos iš tokio tipo produkcijos ir paslaugų sudaro daugiau nei 50% visų įmonės pajamų. Prie šios bendrovės privalumų priskiriama ribota atsakomybė, specialūs mokestiniai režimai.Jūsų grupei asmenų pirmiausia rūpi patenkinti savo poreikius? Tokiu atveju Jums gali būti naudinga steigti kooperatyvą arba kooperatinę bendrovę. Tapę kooperatyvo nariais ir įmokėję nustatyto dydžio įnašą (pajų), kooperatyvo nariai gali naudotis kooperatyvo turtu ir teikiamomis paslaugomis pagal nustatytą tvarką. Šitaip susibūrę asmenys gali nusipirkti brangios technikos bendram naudojimui ir kartu gauti pelną iš paslaugų teikimo kitiems klientams. Kooperatinės bendrovės yra paplitusios žemės ūkio srityje, tačiau gali būti pritaikytos ir kitai bendrai veiklai. Kooperatinių bendrovių turtas yra atskirtas nuo jos narių turto, tad nariai rizikuoja tik savo įnešto pajaus dydžio suma. Jei pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno gavimas, galima steigti ir ne pelno organizacijas – viešąsias įstaigas, asociacijas ar fondus. Ne pelno įstaigos ar organizacijos gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su jų veikla, tačiau gautas pelnas yra skiriamas tik organizacijos tikslams ir negali būti paskirstytas steigėjams ar dalyviams.
Gerai apgalvokite savo veiklos pobūdį, mastą, apsvarstykite savo finansavimo galimybes, potencialius darbuotojus ar partnerius. Nepamirškite išanalizuoti perspektyvos, jei verslas plėsis, ar priešingai, – atsidurs ties žlugimo riba. Pasitarkite su namiškiais, mokesčių patarėjais, teisininkais. Tik neabejokite ir Jūsų verslui rasite tinkamą formą.
Ypatumai:
- Verslo liudijimas yra patrauklus tuo, kad pajamų mokestis yra fiksuotas.
- Individualios įmonės privalumas - savininkas gali dirbti įmonėje pats, jam gali padėti šeimos nariai. Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į AB, UAB , viešąją įstaigą, kas yra svarbu planuojant įmonės plėtrą.
- Ūkinėje bendrijoje be darbo sutarčių gali dirbti jos tikrieji nariai, nėra minimalaus kapitalo reikalavimo, taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita.
- Akcinė bendrovė privalo vesti buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, rengti finansines atskaitomybes bei veiklos ataskaitas.
- Derėtų apsvarstyti galimybę steigti žemės ūkio bendrovę, jeigu pajamos iš tokio tipo produkcijos ir paslaugų sudaro daugiau nei 50% visų įmonės pajamų. Prie šios bendrovės privalumų priskiriama ribota atsakomybė, specialūs mokestiniai režimai.
- Kooperatinių bendrovių turtas yra atskirtas nuo jos narių turto, tad nariai rizikuoja tik savo įnešto pajaus dydžio suma.
- Ne pelno įstaigų ar organizacijų pelnas yra skiriamas tik organizacijos tikslams ir negali būti paskirstytas steigėjams ar dalyviams.